Category Posts Navigation

Sumažėjęs matomumas ir eismo saugumas avarijų priežastis

Posted by atostoga_fil

Sumažėjęs matomumas tamsiu paros metu automobilio vairuotojui kelia didelių sunkumų, kurie yra papildomos prielaidos eismo nelaimėms.

Matomumas nustatomas atstumu, kurį važiuodamas tam tikru greičiu vairuotojas pastebi ir atpažįsta kelią bei ant jo esančius daiktus. Eismo saugumą garantuojantis matomumo atstumas yra lygus stabdymo keliui ir keliui, kuri automobilis nuvažiuoja per tą laiką, kai yra aiškiai suvokiama pavojinga kelio atkarpa arba kliūtis.

Vairuotojo reakcijos į kliūtį, kuri atsirado kelyje esant blogam matomumui, laikas pailgėja vidutiniškai 0,6-0,7 s, nes reikia papildomo laiko kliūčiai pažinti.

Kai kelio apšviestumas 2 lx, vairuotojo reakcijos laikas bus mažesnis negu 1,0-1,5 s, o kai apšviestumas blogesnis, jis padidės iki 2-3 s.

Kai gatvės apšvietimas nepakankamas, eismo nelaimės įvyksta dėl šių priežasčių: pėstieji mano, kad artėjančio automobilio vairuotojas juos pamato daug anksčiau negu iš tikrųjų (daugumas pėsčiųjų dėvi tamsoje sunkiai pastebimus tamsių tonų drabužius); pėstieji yra su regėjimo trūkumais, kurie naktį dar labiau sustiprėja; turi reikšmės ir pėsčiųjų amžius (dažniau nukenčia pagyvenę žmonės).

Sugebėjimas matyti tamsoje senstant prarandamas daug greičiau negu regėjimo aštrumas.

Kai kelias apšviestas netolygiai, kai periodiškai kaitaliojasi jo šviesios ir tamsios atkarpos, tamsiose kelio atkarpose esančios kliūtys matomos daug blogiau, nes negalima arba sunku pamatyti jų detales. Taip atsitinka todėl, kad vairuotojo akis, automobiliui važiuojant šviesiomis ir tamsiomis atkarpomis, nespėja adaptuotis, o siluetinis regėjimas, kai blogas apšvietimas, yra nepakankamas. Be to, reikia žinoti, kad dažnai besikeičiantis kelio apšvietimo intensyvumas vargina regėjimą.

Jeigu automobilis važiuoja greitai, tai vairuotojui sunku suvokti apšviestas kelio atkarpas. Kuo didesnis greitis, tuo toliau nuo automobilio sutelkia savo dėmesį vairuotojas ir tuo daugiau reikia laiko tolimesnėms mažiau apšviestoms kelio atkarpoms suvokti. Be to, žibintų šviesa apriboja regėjimo plotį , ir kelia pavojų užvažiuoti ant skersai kelio judančios kliūties.

Automobilio greitį tamsiu paros metu reikia tiek sumažinti, kad automobilis būtų laiku — kol vairuotojas mato — sustabdytas.

Blogo matomumo sąlygomis vizualiniam suvokimui turi įtakos kelio statinių arba kelyje pasitaikančių kliūčių spalva. Geriau suvokiami balti, šviesiais tonais nudažyti daiktai. Jie atspindi iki 90 proc žibintų šviesos, o tamsiai nudažyti tik 5-7 proc.

Naktį kelyje orientuotis daug lengviau, kai kliūtys pažymimos šviesą atspindinčiomis juostelėmis, o automobilių kelių kraštų juostos — baltomis juostomis arba atšvaitais. Ypač svarbūs šie žymėjimai posūkiuose. Tuo pačiu tikslu ant transporto priemonių montuojami šviesą atspindintys ženklai, gabaritiniai ir signaliniai žibintai. Jeigu kelio ženklai tinkamai nudažyti, jie daug lengviau pastebimi.

Didelę reikšmę vairuotojo orientacijai kelyje tamsiu paros metu turi pėsčiųjų rūbų spalva. Tamsiai apsirengęs pėstysis atspindi tik 2% žibintų šviesos. Bandymais nustatyta, kad pėstysis, kurio rūbuose yra keletas šviesių detalių (ne mažiau kaip 15 cm2), tamsoje geriau matomas iš 5 kartus didesnio atstumo negu pėstysis be tų dalių.

Pastaruoju metu pradėtas gaminti šviesą atspindintis audinys, t. y. audinys, kuris atspindi automobilių žibintų šviesą. Iš šio audinio pagaminti raiščiai arba juo apsiūti drabužiai padeda vairuotojui pamatyti tamsoje ant kelio pėstįjį arba kelio darbininką už 100 m.

Šaltiniai:

Paslaugos:

Comments are closed.